AI transformuoja rinkas: ar „grioviai“ vis dar svarbūs?
Dirbtinis intelektas keičia programinės įrangos rinką nuo IT išlaidų iki darbo jėgos pakeitimo. Kaip tai veikia įmonių konkurencingumą ir ar tradiciniai „grioviai“ išlieka?
AI iš esmės keičia programinės įrangos rinką: nuo paprastų IT išlaidų iki tiesioginio darbo jėgos pakeitimo. Ši transformacija verčia įmones, nepriklausomai nuo jų dydžio, iš naujo įvertinti savo konkurencinius pranašumus, vadinamus „grioviais“, ir ieškoti naujų galimybių.
„Grioviai“ ir apsauga AI eroje
Nors dirbtinis intelektas siūlo nepaprastas diferenciacijos galimybes – pavyzdžiui, balso agentas, veikiantis 50 kalbų 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, – vien šis gebėjimas negarantuoja ilgalaikės apsaugos nuo konkurentų. AI technologijos greitai tampa plačiai prieinamos ir „konsensuso“ sprendimu, panašiai kaip debesų kompiuterija ar mobilieji telefonai ankstyvosiose stadijose. Tikra apsauga AI eroje, kaip ir anksčiau, kyla iš esminių verslo aspektų:
- Visiškos darbo eigos nuosavybės: Valdyti visą procesą nuo pradžios iki pabaigos.
- Įrašų sistemos: Tapti pagrindine duomenų saugojimo ir valdymo sistema.
- Tinklo efektai: Kai produkto vertė didėja, augant vartotojų skaičiui.
- Gilūs ryšiai su klientais: Glaudus integravimasis į kliento veiklos sistemas.
Šie principai išlieka lemiami vertinant programinės įrangos įmonių potencialą.
Vis dėlto, dirbtinio intelekto dėka smarkiai sumažėjusios programinės įrangos kūrimo kliūtys, didina rinkoje siūlomų sprendimų kiekį. Dėl šio paprastumo sustiprėja konkurencija, todėl naujokams tampa sunkiau sukurti masteliu pagrįstus „griovius“, ypač duomenų tinklo efektus. Pasiekti „mega mastelį“, reikalingą šiems pranašumams, yra milžiniškas iššūkis, kai daugybė konkurentų siūlo panašius sprendimus mažesniu mastu. Pavyzdžiui, jei 20 įmonių kuria sukčiavimo prevencijos sprendimus, tik didžiausios, apdorojančios milijardus duomenų, gali pasiekti tikrą duomenų tinklo efektą.
Poveikis esamoms įmonėms ir naujoms rinkoms
AI atneša dvejopą poveikį įsitvirtinusioms įmonėms. Tradiciniai kainodaros modeliai pagal naudotojų skaičių (angl. „per-seat pricing“) atsiduria pavojuje, nes AI valdoma programinė įranga automatizuoja daugelį užduočių. Tai mažina žmogiškųjų vartotojų poreikį – pavyzdžiui, reikia mažiau grafikos dizainerių „Adobe“ programinei įrangai arba mažiau klientų aptarnavimo agentų „Zendesk“ sprendimams. Įmonėms gali tekti keisti kainodaros strategijas, pereinant prie apmokėjimo už pasiektus rezultatus, kad išlaikytų pajamas.
Tačiau esamos įmonės nebūtinai pasmerktos. Tos, kurios veikia „Goldilocks zonose“ – teikia esmines, giliai integruotas paslaugas, tokias kaip darbo užmokesčio apskaita (pvz., ADP), – dažnai turi stiprią prigimtinę apsaugą nuo konkurentų. Šios paslaugos yra kritinės, tačiau jų pakeitimas yra sudėtingas ir brangus, o sąnaudos sudaro nedidelę visų verslo išlaidų dalį, todėl jos yra atsparios naujai konkurencijai. Be to, skirtingai nei ankstesnių technologinių pokyčių (debesų kompiuterijos, mobiliųjų technologijų) metu, kai gigantai lėtai adaptavosi, šiandien didelės įmonės sparčiai perima AI. Šis plataus masto diegimas riboja „baltasias erdves“, kurias galėtų išnaudoti nauji rinkos žaidėjai.
Startuoliams atsiveria gausybė „žaliosios“ (angl. „greenfield“) rinkos galimybių. Dirbtinis intelektas leidžia įsitvirtinti anksčiau negyvybingose nišinėse rinkose, automatizuojant specifines, daug darbo reikalaujančias užduotis. Pavyzdžiui, balso agentai gali ekonomiškai efektyviai aptarnauti automobilių paskolas 50 kalbų arba teisės AI gali supaprastinti konkrečias teisės sritis. Šios naujos rinkos, dažnai nepastebimos didesnių žaidėjų, gali tapti reikšmingais „auksiniais plytų luitais“. Sėkmingas veikimas žaliojoje rinkoje reikalauja kantrių verslininkų ir didelio naujų įmonių kūrimo tempo.
Savybė, Produktas, Įmonė: nauja dinamika
Skirtumas tarp „savybės“, „produkto“ ir „įmonės“ išlieka gyvybiškai svarbus, tačiau AI iš naujo apibrėžia jų pajamų potencialą. AI varoma „savybė“, automatizuojanti specifinį darbą (pvz., registratūros funkcijas odontologijos klinikoje), gali generuoti dideles pajamas, nes tiesiogiai pakeičia žmogiškąjį darbą. Tai dramatiškai paspartina savybių pajamų potencialą, kurios istoriškai buvo laikomos mažiau reikšmingomis. Tačiau startuoliai, kuriantys tokias savybes, turi jas greitai išplėsti į visapusiškus produktus su apsaugos grioviais, kad išvengtų integracijos į didesnes platformas arba kopijavimo iš konkurentų. Pavyzdžiui, „Dropbox“ išliko ir klestėjo, nors Steve‘as Jobsas jį pavadino tik „savybe“, nes sugebėjo greitai išplėtoti stiprų produktą su apsaugos mechanizmais.
Platformų rizika ir darbo transformacija
Nors kūrimas remiantis galingais AI modeliais (pvz., „OpenAI“, „Google Gemini“) kelia būdingą platformos riziką dėl konkurencijos ar „apmokestinimo“, didėjanti pamatinių modelių įvairovė ir atvirojo kodo prieinamumas mažina monokultūros scenarijų, matytą ankstesniuose platformų poslinkiuose (pvz., „Microsoft Windows“ dominavimas).
Svarbiausia, AI poveikis užimtumui dažnai klaidingai suprantamas. Jis pirmiausia nėra susijęs su darbo vietų naikinimu, o su užduočių, kurios anksčiau buvo per brangios ar sudėtingos žmogiškajam darbui, pavertimu įmanomomis. AI leidžia įmonėms „pasamdyti programinę įrangą už dolerį“, kad atliktų užduotis, kurių žmonės negali atlikti ekonomiškai efektyviai, todėl labai išplečiamos prieinamos paslaugos (pvz., asmeniniai finansų patarėjai kiekvienam klientui). Šis pokytis sukuria naujas darbo ir ekonominės vertės kategorijas, panašiai kaip „Uber“ išplėtė asmeninio transporto rinką, padarydamas jį prieinamu ir įperkamu. Tai nėra darbo vietų naikinimas, o naujų galimybių kūrimas ten, kur anksčiau ekonomika to neleido.
Apibendrinant, „grioviai“ vis dar svarbūs, tačiau AI era reikalauja sudėtingo supratimo, kaip jie kuriami ir palaikomi. Diferenciacija yra lengvesnė, tačiau apsauga nuo konkurentų reikalauja strateginio gylio, gilaus integravimo su klientais ir nenumaldomo dėmesio darbo eigų valdymui sparčiai besikeičiančioje, labai konkurencingoje aplinkoje.